nuovaža

núovaža sf. (1) NdŽ, nū́važa (ž.) (1), nūvažà (ž.) (3^a) 1. NdŽ, Als noras, ūpas: Ans be kokios nū́važos dirba, t. y. kaip nenorėdamas (nespėriai, be sumatnumo) J. 2. apsikentimas, apvažumas: Su mažais vaikais reik geros nūvažõs Vkš. Juk ten reik geros nūvažõs su tais šunimis Lž. 3. scom. kas nesišlykšti, apvažus: Kurs nusiveža viską dirbti, viską valgyti, tas nū́važa J.